2026-08-28

Kas atsitinka, jei ES paramos atsiskaitymas netvarkingas: reali byla ir audito duomenys

„Lėšų susigrąžinimas" skamba abstrakčiai, kol nepamatai konkretaus atvejo. Toliau — realus Lietuvos teismų praktikos pavyzdys ir Europos Audito Rūmų skaičiai, kurie parodo, kokio masto ši rizika yra ES lygmeniu.

Reali byla: LVAT ir AB „LTG Infra"

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) byloje Nr. eA-527-629/2023 (sprendimas priimtas 2023-10-25) nagrinėjo ginčą dėl finansinės korekcijos, pritaikytos AB „LTG Infra" (tuometinei AB „Lietuvos geležinkeliai") už viešųjų pirkimų pažeidimą ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotame projekte — konkrečiai, dėl neteisėto subrangos ribojimo sąlygos pirkimo dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas korekciją sumažino nuo 5 % iki 4 % atitinkamos pirkimo vertės, tačiau pati korekcija (t. y. dalies lėšų susigrąžinimas) buvo palikta galioti.

Svarbu tiksliai suprasti, ką ši byla iliustruoja: tai viešųjų pirkimų pažeidimo, o ne tęstinumo (priežiūros) laikotarpio atsiskaitymo pažeidimo pavyzdys. Bet principas tas pats abiem atvejais — formalus, dokumentais pagrįstas pažeidimas, net jei jis neturėjo jokio piktavališko ketinimo, gali baigtis realiu, teismo patvirtintu lėšų susigrąžinimu.

Kiek klaidų iš viso randama ES sanglaudos lėšose

Europos Audito Rūmų (ECA) 2024 m. metinėje ataskaitoje įvertintas klaidų lygis MFF 2 išlaidų kategorijai „Sanglauda, atsparumas ir vertybės" (kuriai priskiriamos ir struktūrinių/sanglaudos fondų investicijos) siekė 5,7 % — mažiau nei 2023 m. (9,3 %), bet vis tiek gerokai virš ECA nustatytos 2 % reikšmingumo ribos. Svarbu tiksliai suprasti, ką šis skaičius reiškia: tai ECA įvertintas teisėtumo ir tvarkingumo klaidų lygis visoje šioje ES biudžeto kategorijoje (kuri apima ne tik sanglaudos fondus, bet ir kai kurias kitas priemones), ne specifiškai Lietuvos ar specifiškai susigrąžintų lėšų procentas. Lietuvai atskirai išskirto skaičiaus ECA ataskaitoje nepateikiama — tai normalu, nes ataskaita remiasi bendru ES imties auditu, ne kiekvienos šalies atskira statistika.

Nepaisant to, bendra kryptis aiški: klaidų dalis sanglaudos srityje tradiciškai viena aukščiausių tarp visų ES biudžeto kategorijų, o didžioji dalis nustatytų klaidų yra ne sukčiavimas, o netinkamų išlaidų priskyrimas, dokumentacijos trūkumai ir procedūrų pažeidimai — lygiai tokio tipo rizika, kurią kelia neapdorotas ar pavėluotas atsiskaitymas.

Ką tai reiškia praktiškai

Nei LVAT byla, nei ECA statistika neturėtų būti skaitomos kaip „retai nutinka, nesijaudinkite". Priešingai — abu šaltiniai rodo, kad susigrąžinimo rizika kyla ne iš išskirtinių, akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų, o iš įprastų, dažnai nepastebimų formalumų: netinkamai pagrįstos išlaidos, praleisti terminai, nepilna dokumentacija. Būtent tokio tipo riziką mažina nuoseklus, sistemingas kiekvieno atsiskaitymo periodo dokumentavimas ir peržiūra — o ne tik vienkartinis, skubotas ataskaitos paruošimas prieš pat terminą.

Prisijungti prie GrantAudit portalo →

Šaltiniai: LVAT byla Nr. eA-527-629/2023 (lvat.lt); Europos Audito Rūmų 2024 m. metinė ataskaita, 6 skyrius „Sanglauda, atsparumas ir vertybės" (eca.europa.eu). Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacinė medžiaga, ne teisinė konsultacija.